1.) Kiek Amerikos kalinių pateikia ieškinius prieš juos laikančią kalėjimų sistemą?

27 iš 1000 kalinių pateikia ieškinį valstijos arba federaliniu lygmeniu dėl elgesio su jais.

Informacija iš: Mičigano universiteto Teisės mokyklos

https://www.law.umich.edu/facultyhome/margoschlanger/Documents/Publications/Inmate_Litigation_Results_National_Survey.pdf

2.) Kiek žmonių kali Amerikoje?

Apskaičiuota, kad 2025 m. JAV kalinių skaičius siekė beveik 2 milijonus žmonių. Šis skaičius apima asmenis, kalinčius valstijų kalėjimuose, federaliniuose kalėjimuose, vietos kalėjimuose ir kitose pataisos įstaigose. Išsamiausią šios įkalintųjų populiacijos apžvalgą pateikia „Kalėjimų politikos iniciatyvos“ ataskaita „Masinis įkalinimas: visas pyragas 2025“. Įkalinimo lygis JAV yra vienas didžiausių pasaulyje – 583 žmonės iš 100 000 gyventojų yra įkalinti.

https://www.prisonpolicy.org/reports/pie2025.html#:~:text=Together%2C%20these%20systems%20hold%20nearly,centers%2C%20state%20psychiatric%20hospitals%2C%20and

3.) Taigi, kiek Amerikos kalinių kasmet pateikia ieškinius dėl elgesio su jais?

Du milijonai, padalyti iš tūkstančio, yra lygūs dviem tūkstančiams

Du tūkstančiai kartų dvidešimt septyni lygu 54 000

Taigi, apie 54 000 Amerikos kalinių kasmet pateikia ieškinius valstijos ar federaliniame teisme dėl elgesio su jais.

4.) Ar visi Amerikoje skriaudžiami kaliniai pateikia ieškinius?

Jei skaitėte mano knygą, žinote, kad kalėjimų sistema tiksliai žino, ką daryti, kad apribotų kalinio galimybes pateikti ieškinį. Jie visiškai užkirto kelią man juos paduoti į teismą. Jei atsižvelgsime į kalinių, kurie patiria smurtą ir nepaduoda ieškinio, skaičių, tikrasis Amerikos kalinių, kurie patiria smurtą Amerikos kalėjimuose, skaičius yra daug didesnis nei 54 000 – daug didesnis. Ieškinių skaičių riboja ne tik klastingi, nesąžiningi kalėjimų sistemos veiksmai, bet ir kalinio galimybė pateikti ieškinį. Kai kurie kaliniai nepaduoda ieškinio dėl smurto, nes nenori būti laikomi silpnais ar „išdavikais“. Kiti kaliniai tiesiog nežino, kaip pateikti ieškinį, ir neturi kam padėti. Jų nežinojimas juos sustabdo. Kita itin didelė grupė, kuri niekada nepaduoda ieškinių, yra protiškai neįgalūs asmenys. Jie tiesiog neturi protinių gebėjimų suprasti, kas jiems vyksta, jau nekalbant apie tai, ką daryti. Kai buvau kalėjime, pastebėjau, kad prižiūrėtojai labiausiai skriaudė kalinius, turinčius psichikos problemų. Sargybiniai nebijojo „psichikos sveikatos“ kalinių ir nuolat juos skriaudė. Liūdna, bet tiesa.

5.) Ar kaliniai meluoja apie patirtą smurtą?

Kalėjau daugiau nei keturiolika metų ir pastebėjau, kad kiti kaliniai smerkia teiginius, jog kalėjimo personalas jus skriaudžia. Dėl to besiskundžiantis kalinys atrodo silpnas, o pats kalinys dažnai vadinamas „išdaviku“ už tai, kad naudojasi teisine sistema. Tarp kalinių vyrauja nuomonė, kad reikia fiziškai užpulti bet kurį jums skriaudžiamą prižiūrėtoją. Kaliniai žavisi kerštu – fizine agresija, o ieškiniai – smerkiami. Taigi, nors kai kurie kaliniai gali meluoti apie smurtą, didžioji dauguma to nedaro. Pranešdami savo istorijas, jie rizikuoja patirti fizinį smurtą tiek iš kalėjimo personalo, tiek iš kitų kalinių. Melavimas pasitaiko retai.

6.) Ar Amerikoje yra įstatymų, skirtų užkirsti kelią kaliniams pateikti ieškinius dėl kalėjimo darbuotojų smurto prieš juos?

Taip, tam tikri įstatymai saugo kalėjimų sistemą nuo ieškinių, todėl kaliniams sunkiau paduoti ieškinius dėl konstitucinių pažeidimų ar kalėjimo sąlygų. Kalėjimų bylinėjimosi reformos įstatymas (PLRA) yra pagrindinis tokio teisės akto pavyzdys. Jis įpareigoja kalinius išnaudoti visas administracines teisių gynimo priemones prieš pateikiant ieškinius, susijusius su kalėjimo sąlygomis. Dažnai kaliniai laikomi izoliacijoje be pašto ar galimybės naudotis administracinėmis teisių gynimo priemonėmis, vadinamomis „skundais“, todėl jie negali pateikti ieškinių. Savo knygoje paaiškinu, kaip tai buvo padaryta man. Kalėjimų sistema žino, kad jei negalite pateikti skundų, niekada negalite pateikti ieškinio, todėl jie naudoja gudrią, nesąžiningą taktiką, pavyzdžiui, kalinio uždarymą, kad užkirstų kelią pirmajam ieškinio proceso etapui. Sulaikymas yra tada, kai kalinys patalpinamas į izoliacinę kamerą, o prižiūrėtojams nurodoma neduoti kaliniui skundo pateikimo formų ir išmesti visus rašytinius skundus į šiukšliadėžę, o ne juos pateikti. Tai buvo padaryta man Centriniame kalėjime Roli mieste, Šiaurės Karolinoje, siekiant užtikrinti, kad niekada negalėčiau pateikti ieškinio dėl ten patirto smurto.

Yra ir kitų federalinių įstatymų, draudžiančių kaliniams kelti ieškinius dėl elgesio su jais. Kiekvieno kalinio skundą perskaito vienas federalinis teisėjas ir turi teisę jį atmesti neklausęs įrodymų, jei jis/ji mano, kad ieškinys yra „fantastiškas“ arba „kliedesinis“. Šis įstatymas leidžia kalėjimo darbuotojams išnaudoti kalinius tiesiog darant tai, kas lengvai laikoma „fantastišku“, pavyzdžiui, mušant kalinį metaliniu strypu. Tai dar viena spraga dėl išnaudojimo kalėjime. Kol kalėjimų sistema daro ką nors „beprotiško“, jiems negalima pateikti kaltinimų. Savo knygoje aptariu, kaip man tai nutiko.